NAUJIENOS

Pirmą kartą į stovyklą

LVJC_stovykla_nuspalvink_pasaulįPsichologė psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė
Vasaros stovykla gali būti labai malonus, įspūdingas ir ugdantis patyrimas kiekvienam vaikui. Jei paklaustumėte užkietėjusių stovyklautojų ar jų tėvelių, šie tikriausiai išvardytų daugybę stovyklos privalumų - geras ir turiningas poilsis, nauji draugai, džiugios emocijos ir t. t.

Stovyklos poveikį vaikui tyrinėjantys psichologai taip pat teigia, kad stovykloje vaikas gali įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, išmokti bendrauti.
Kitaip tariant, idealiu atveju vaikas iš stovyklos turėtų sugrįžti pailsėjęs, sustiprėjęs ir labiau subrendęs. Tačiau ir vaikui, ir tėvams pirmoji stovykla yra ne tik malonios atostogos, bet ir tam tikras išbandymas. Kad ir kokio amžiaus jūsų vaikas, kad ir kieno iniciatyva priimamas sprendimas, ir tėveliai, ir vaikai žengdami šį žingsnį visada jaudinasi ir nerimauja.
Šio nerimo bus mažiau, jei stovyklai šiek tiek pasiruošite.
Kaip vaikui padėti pasirengti stovyklai?
• Kai mamai ar tėčiui kyla mintis apie stovyklą, būtų gerai ilgai nelaukus užsiminti apie tai ir savo vaikui. Nevenkite diskutuoti apie stovyklą vaikui girdint, atsiklauskite jo nuomonės, leiskite vaikui apsiprasti su šia mintimi. Sprendimą dėl stovyklos priima tėvai, tačiau vaikas jausis tikrai saugiau, jei su juo apie tai bus kalbamasi ir tariamasi iš anksto.
• Leiskite vaikui dalyvauti renkantis stovyklą, kartu peržiūrėkite stovyklos programas. Jei jūsų ir vaiko nuomonės nesutampa, atvirai kalbėkitės su juo, kodėl vienos ar kitos stovyklos pasirinkimas jums atrodo geresnis. Kartu su vaiku dalyvaukite susitikimuose su stovyklos vadovais. Jei yra galimybė, nuvažiuokite apžiūrėti stovyklos arba parodykite nuotraukas.
• Turėkite kantrybės atsakyti į visus vaikui rūpimus klausimus. Artėjant stovyklos pradžios laikui, tų klausimų gali vis daugėti. Jaunesni vaikučiai dažnai įkyri tėvams klausinėdami vis to paties ir kartais tokių klausimų, į kuriuos tėvai negali konkrečiai atsakyti, pavyzdžiui: “O kur stovės mano lova? Kas šalia manęs miegos? Ar naktį ten užgesina šviesą?“ Nenumokite ranka, sakydami, kad jau šimtą kartų jam aiškinote. Stenkitės įsiklausyti į vaiko rūpesčius ir suprasti, kas jam kelia didžiausią nerimą, ko jis būgštauja. Vaikui labai svarbu išgirsti jūsų padrąsinimą: kartais užtenka paprasčiausiai pasakyti, kad jūs esate tikri, jog jis kuo puikiausiai susitvarkys.
• Išklausykite vaiko lūkesčius ir fantazijas apie stovyklą. Stenkitės pakoreguoti tuos lūkesčius, jeigu jie nėra labai realūs. Pavyzdžiui, žinodami, kad stovykloje bus daug įvairaus pobūdžio varžybų, vaikai dažnai įsivaizduoja save visų rungčių nugalėtojais ir tikisi parsivežti daugybę medalių ar kitų apdovanojimų. Toks stovyklautojas jaus mažiau įtampos ir nusivylimo, jei žinos, kad, tėvų nuomone, varžybose svarbiau dalyvauti, o ne nugalėti; kad tėvai džiaugsis, jei vaikas iš stovyklos grįš gerai pailsėjęs ir smagiai praleidęs laiką. Kalbėkitės su vaiku, kad stovykloje kaip ir bet kur kitur nebus visada tik labai smagu, linksma ir gera, kad kartais galbūt bus ir liūdna, ir pikta, ir nuobodu. Aptarkite įvairias galimas kritines situacijas ir kaip jose reikėtų elgtis.
• Visose stovyklose vaikams, ypač jaunesniems, būna akimirkų, kai jie ilgisi namų, tėvų, brolių ar sesių, draugų. Todėl labai svarbu, kad vaikas stovykloje turėtų galimybę su namiškiais pabendrauti: pašnekėti telefonu, parašyti laišką, o galbūt stovyklos programa numato ir lankymo dienas. Būtų gerai, jei išsiaiškintumėte stovyklos taisykles iš anksto ir aptartumėte su vaiku labai konkrečiai, kaip jis galės su jumis susisiekti. Taip pat leiskite vaikui pasiimti į stovyklą kokių nors daiktų, kurie jam primena namus: mylimą lėlę, mašiną, nuotraukų, knygą ar panašiai.
Ką vertėtų žinoti būsimų stovyklautojų tėvams?
• Tėvai dažnai klausia, kokio amžiaus vaiką geriausia pradėti leisti į stovyklas. Tačiau psichologai paprastai stengiasi nedalyti konkrečių ir visiems tinkamų patarimų :) Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius, brandumą. Šešiamečiams ir septynmečiams dažniausiai organizuojamos dienos stovyklos, kuriose vaikai nelieka nakvoti, o aštuonmečiai jau laukiami ir “tikrose“ stovyklose. Tačiau tai nėra griežta taisyklė. Spręsdami, ar jūsų vaikas jau užaugo stovyklai, pamėginkite atsakyti į tokius klausimus:
• Kaip vaikas prisitaiko naujoje aplinkoje? Ar greitai pripranta prie svetimų?
• Ar lengvai pasilieka su kitais žmonėmis (seneliais, draugų tėvais, pažįstamais, mokytojais ir t. t.)
• Kaip jūsų vaikui sekėsi pritapti darželyje, mokykloje, įvairiuose būreliuose? Kaip jis jaučiasi būryje bendraamžių? Ar yra bendraujantis, greitai randantis bendrų interesų, mėgiamas kitų vaikų?
• Ar iki šiol vaikas buvo kada paliekamas vienas be tėvų priežiūros? Kaip į tai reaguoja?
• Ar kada nors yra nakvojęs ne namuose, pavyzdžiui, pas draugus ar pas gimines? Kaip jam sekėsi?
• Ar vaikas pakankamai savarankiškas? Pavyzdžiui, ar sugebės pasirūpinti savo daiktais, pasikloti lovą, nueiti į tualetą, pats nusiprausti, susišukuoti, apsirengti ir visa kita?
Kuo vaikas savarankiškesnis, kuo labiau bendraujantis, kuo daugiau jam yra tekę kur nors būti be tėvų, tuo didesnė tikimybė, kad jis pakankamai lengvai išgyvens išsiskyrimą ir sėkmingai prisitaikys stovykloje.
Psichologų tyrimai rodo, kad kuo vaikas jaunesnis, tuo didesnis jam galimas teigiamas stovyklos poveikis, t. y. jaunesnių vaikų tėveliai po stovyklos paprastai pastebi žymiai didesnius vaikų elgesio ir brandumo pokyčius negu paauglių tėvai. Kita vertus, jaunesni vaikai yra jautresni ir lengviau pažeidžiami, todėl labai svarbu, kad pirmoji jų patirtis stovykloje būtų sėkminga.
• Kad ramiau jaustumėtės, renkantis stovyklą vertėtų atidžiai peržiūrėti programas, įsitikinti pakankama vadovų kvalifikacija, jei įmanoma, pasiklausinėti rekomendacijų iš buvusių stovyklos dalyvių. Būtų gerai, jei stovyklos pobūdis atitiktų jūsų vaiko poreikius, būdą, asmenines savybes. Tarkime, jei vaikas labai judrus, jam tikriausiai geriau tiktų stovykla, kurioje daug aktyvios veiklos, sporto. Jei vaikas mėgsta fantazuoti ir kurti, gal atsiskleisti jis galėtų kūrybinėje stovykloje. Svarbiausia, rinkdamiesi stovyklą, nepamirškite tartis su savo vaiku!
• Pirmą kartą stovykloje vaikas jaustųsi daug drąsiau ir saugiau, jei galėtų ten vykti kartu su savo draugu ar drauge. Taip pat nežinomybė mažiau baugintų, jei prieš stovyklą, pavyzdžiui, per organizacinį susirinkimą, vaikas pamatytų būsimus stovyklos draugus, galbūt su kuriais nors iš jų pabendrautų.
• Ruošdamiesi stovyklai nerimauja ne tik vaikai, bet ir tėvai. Kartais tėvų nerimas būna kur kas didesnis negu vaiko. Jei jaučiate, kad niekaip negalite nusiraminti, kad sveiku protu suvokiate, jog nėra realaus pagrindo taip jaudintis, tačiau vis tiek būgštaujate ir negalite ramiai užmigti, vertėtų skirti šiek tiek laiko sau ir pagalvoti, kas dedasi. Gal esate labai prisirišę prie savo vaiko ir neįsivaizduojate, kad galėtumėte šitiek laiko praleisti be jo? Gal jūsų paties prisiminimai iš stovyklų yra nemalonūs ar skaudūs? Gal jums sunku pasitikėti kitais žmonėmis ir jaučiate, kad niekas kitas nesugebės taip gerai pasirūpinti jūsų vaiku kaip jūs? Kaip patys jausdavotės vaikystėje, kai tekdavo išsiskirti su tėvais?
• Vaikai labai gerai jaučia ir perima tėvų nerimą bei baimes, ir tuo sunkiau jiems būna išsiskirti ir sėkmingai prisitaikyti stovykloje. Psichologų tyrimai rodo, kad daugiausiai streso stovyklose išgyvena tėvų pernelyg globojami vaikai.
Išleidus vaiką į stovyklą, taip pat gali užplūsti netikėti jausmai: ne tik smagus atsipalaidavimas ar džiugesys, kad galite pailsėti, pabūti dviese kaip senais gerais laikais, bet ir nerimas, baimė, tuštumos pojūtis, liūdesys ar ilgesys. Šie jausmai visiškai natūralūs: vaikas auga, atsiskiria, savarankiškėja, ištrūksta iš mūsų kontrolės ir palieka mus vis ilgesniam laikui.
Pirmoji stovykla vaikui greičiausiai bus tam tikra savarankiškumo, o tėvams pasitikėjimo savo vaiku pamoka.
• Jeigu jūsų vaikas turi kokių nors specialių poreikių (pavyzdžiui, serga kokiomis nors ligomis, turi kokią nors negalią, šlapinasi naktimis ir t. t.), būtina kuo daugiau apie tai kalbėtis su stovyklos organizatoriais, būsimais vadovais. Tokiais atvejais labai svarbu parinkti vaikui tinkamą stovyklą.
Taigi jei norite, kad jūsų vaikas stovykloje jaustųsi saugiai, jaukiai ir patirtų daug gerų įspūdžių, ruošdamiesi stovyklai būkite aktyvūs, kuo daugiau bendraukite tiek su savo vaiku, tiek su stovyklos organizatoriais. Tai vienintelis būdas išsklaidyti abejones, mažinti nerimą ir priimti sprendimą, kuris geriausias jūsų vaikui.

Šaltinis:
Psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centras VšĮ „Gera Būsena“
www.gerabusena.lt
tiesioginė nuoroda į straipsnį